Iki XV a. kiekvienas Lietuvos bajoras turėjo savo kariauną, tad, sekdamas viduramžių riterių tradicija, tikriausiai turėjo ir savo vėliavą. Juo labiau – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Kokia ji buvo, istorija nutyli, tik vokiečių heroldas Vygandas Marburgietis mini, kad 1337 m. prie Veliuonos per mūšį su Trakų valdovais kryžiuočiai sudeginę lietuvių vėliavą, ir tai yra apskritai pirmas užfiksuotas duomuo apie lietuvių vėliavą. Iš vėlesnių šaltinių žinoma, kad vėliavnešio, arba vėliavininko, pareigos buvo labai atsakingos: jis lydėdavo savo šeimininką į visus žygius, nešdavo vėliavą visomis iškilmingomis progomis. Mūšio metu vėliavininkas buvo tarsi kovos veiksmų koordinatorius – kariai pagal plevėsuojančią vėliavą orientavosi, kuria kryptimi pulti, jei vėliavos nebematydavo, jų gretos greitai pakrikdavo. Vėliavos buvo tik ryškių spalvų, kad būtų matomos ir saulei plieskiant, ir žemei dulkant. XV a. pabaigoje LDK buvo įvesta oficiali vėliavininko pareigybė. Vėliavininkai, beje, dar buvo vadinami chorunžais (lenk. chorąży – „vėliava“) arba karūžais.
Dydis: 65 cm x 50 cm.
Until the 15th century every Lithuanian nobleman had his own army, so, following the tradition of medieval knights, he probably had his own flag. History is silent on what it was, but only the German herald Wigand von Marburg mentions that in 1337, at Veliuona, during a battle with the rulers of Trakai, the Crusaders burnt the Lithuanian flag, and this is the first recorded mention of a Lithuanian flag at all. It is known from later sources that the standard-bearer’s position was of great responsibility: he accompanied his master on all exploits and carried the flag on all ceremonial occasions. In battle the standard-bearer was like a coordinator of the battle – the flag was used to guide the soldiers in which direction to attack, and if they could no longer see the flag, their ranks would quickly fall out of order. The flags were only brightly coloured, so that they could be seen both when the sun was shining and when the ground was dusty. At the end of the 15th century, the official office of standard-bearer was introduced in the Grand Duchy of Lithuania.
Size: 65 cm x 50 cm.
